Klaipėdos švyturys buvo vienas pirmųjų šiaurės rytų Baltijos jūros pakrantėje. Pastatytas ir įžiebtas 1796 m. rugsėjo 1 d. (Baltijos jūros pakrantėje senesni tik Dancigo ir Travemiundės švyturiai). Šviesos įtaisą sudarė 6 atšvaitai iš bronzos, atspindėję lajinių žibintų šviesą. Dėl menko atšvaitų efekto švyturio šviesa 4 km atstumu nuo kranto buvo matoma tik kaip mėnulio pilnaties diskas.
1819 m. Klaipėdos švyturys buvo paaukštintas (projekto autorius – Samuelis Irentalis), jame įrengta nauja žibintų sistema, kurią sudarė 13 varinių poliruoto sidabro plokštelėmis dengtų atšvaitų, apšviestų 13-os lempų, kūrenamų alyva. Tuomet jūroje švyturio šviesa sklisdavo daugiau kaip 30 km. Senojo (per 200 metų senumo) švyturio autentiška teišliko tik 4 metrų cokolinė dalis.
Klaipėdos švyturys per Antrąjį pasaulinį karą buvo visiškai sugriautas, atstatytas 1945 m., o iš naujo perstatytas ir patobulintas tik 1953 m. Dabartinio švyturio aukštis – 44 metrai. Atstumas nuo jūros - 500 m. Signalas matomas iš 33 kilometrų.
Švyturys atidaromas lankytojams tik išskirtinėmis progomis.
Atsakyk klausimą (Check knowledge skiltyje) ir sužinok sekantį švyturį prie kurio keliausi.
